Salsos kongresas ir Aš jau išskrendu
Jaučiuosi pavargusi, bet laiminga. Šokome kizombą, labai fainą afrikietišką šokį. Kaip mums sakė mokytojas, kizomba yra ne tik šokis, tai gėris, geresnės ateities viltis, šiltas apkabinimas. Šokti reikia labai susiglaudus, labai svarbu jausti vyro kojas ir patį vyrą ;) Kizomba palyginus jauna, natūralu, kad iki šiol turbūt negirdėjote.
Nuėjome ir į bachatos pradedančiųjų – vidutiniokų lygį, tikėdamiesi paprastų žingsnelių, tiesiog atsipalaiduoti ir pašokti. Bet kur tau, bachatos mokytojai liepė daryti įvairiausius sukinius, įmantrias figūras. Viena išvis šokiravo visus, tiksliau, visas. Mat turėjome kristi žemyn ant nugaros, kai mus vyras prilaikė tik už kaklo. Kai atliekant tą manevrą Javieras man pasakė: „Atsipalaiduok, nebūk tokia įsitempusi“, gan piktokai atrėžiau: „Gal pats nori pabandyti?“ Gerai, jei tave tikrai stipriai laiko (nors su viena ranka už kaklo kažin kiek stiprumo), bet jei ne, trauma garantuota.
Dar viena pamoka buvo mūsų mylimų mokytojų Pedro ir Noe, jie irgi mokė bachatos. Čia buvau įdėjusi video, kaip jie šoka (kas dar nematė, rašinėlis „Padirbėti ir pailsėti“), tai va, įsivaizduokite, labai panašiai turėjome šokti ir mes: susiglaudę, laikydami kojas tarp partnerio kojų, sukdami dubenį, darydami „bangas“. Mokytojai ragino nesigėdyti, viską daryti drąsiai, juk gražu!
Šokti mokė ir 2009-ųjų salsos pasaulio čempionai Fernando ir Ayelen, dabartiniai Europos bachatos čempionai Chaves ir Silvia. Visai tos žvaigždės nepasikėlusios, draugiškai, nuoširdžiai viską aiškino, kas nesuprato, tiems dar atskirai parodė.
Sudalyvavau tikrai išskirtiniame renginyje ir išsivežu pačius geriausius įspūdžius! Vasarį Ispanijoje vyks kongresas, skirtas vien tik bachatai, paskui vien tik kizombai. Manau, tokių kongresų tradiciją turėtų pasigauti ir Lietuva, tai yra nerealiai geras renginys, suvienijantis visus, mėgstančius šokti. Vėliau įdėsiu nufilmuotus čempionų pasirodymus, dabar internetas lėtas, tingiu ilgai laukti ;)
Rytoj grįžtu į Lietuvą, į savo šalį, į namus. Pasiilgau visų!!! Iš anksto labai ačiū tiems, kas pasiryžę nemiegoti ir laukti manęs sausio 24-ąją 02:30h Vilniaus oro uoste. Kas ne – no pasa nada, tikiuosi, tuo laiku sapnuosite saldžius sapnus, o mes vis tiek pasimatysime. Spėsiu įkyrėti su savo pasakojimais apie Ispaniją, savo ilgametę meilę, kuri per penkis mėnesius čia tik dar labiau suliepsnojo.
Visi kelionės įspūdžiai (o jų tikrai bus, nes aš tokia asmenybė, kuriai vis kas nors įdomaus nutinka), Erasmus:Ispanija reziumė, padėkos, patarimai būsimiems Erasmusiukams – bus parašyti jau Lietuvoje, man ilgesingai įsitaisius patogiame fotelyje su taure vyno ir plytele ispaniško šokolado, skambant Prince Royce romantiškoms dainoms...
Šiandien vienas ispanas (su kuriuo, beje, aistringai šokome bachatą) man pasakė mintį, kurią jau buvau girdėjusi, bet ačiū jam už tai, kad priminė:
Neliūdėk, kad tai baigėsi. Džiaukis, jog tai apskritai buvo.
¡Hasta luego, España! :*
Komentarai
Rašyti komentarą