Vyno ekspertai

Ispanija yra ne tik saulės, apelsinų, koridų, bet ir vyno šalis. Tad šiandien pakalbėkim apie vyną...

Iki šiol buvau tokia vartotoja, kuriai visai nesvarbu, kiek metų vynas buvo brandintas, kokios vynuogės jam naudotos, iš ko pagamintas kamštis, ar jis kokybiškas... Svarbiausia – gera kaina ir skonis. Užtat penktadienio ekskursija į Florentino Perez  vynų rūsius gerokai praplėtė akiratį, priminė, kad vynas yra elitinis gėrimas, o jo gamyba, rinkimasis, degustavimas, skonių ir kvapų vertinimas  - tikras menas.

Ekskursiją mums vedė pats vynų direktorius, papasakojo ir parodė, kur laikomas bei brandinamas vynas, kokie dedami kamščiai (pasirodo, tai labai labai svarbu; jei kamštis prastas, nukentės ir vyno kokybė), patarė nepirkti vynų, kurių kamščiai „apvyniojami‘ (nežinau, kaip kitaip pasakyti) plastiku, nes jie jau tikrai yra blogi.

Taip pat atskleidė, jog Mercadonose (taigi, ir Maximose) gero vyno nenusipirksime, nes geri vynai turi būti laikomi pastovioje temperatūroje, o prekybos centruose ji nuolat keičiasi.

„Nepainiokime sąvokų. Tas, kuris vyną geria litrais, vyno nemėgsta. Tas, kas iš tiesų mėgsta vyną, juo mėgaujasi po taurę pusryčių, pietų ar vakarienės metu“,-pradėjo direktorius, kai visi susėdome prie stalų. „Suvokti visas subtilybes reikia daugybės metų patirties. Šiandien jus išmokysiu kelių pagrindinių dalykų“ . Pirmiausia, kokios temperatūros vynas turi būti patiekiamas: raudonam tinka kambario temperatūra, užtat baltąjį prieš geriant reikia įdėti į šaldytuvą, kad atvėstų iki 4-6 laipsnių.

Paskui mums parodė, kaip nustatyti, ar vynas gyvas, ar miręs (pirmą kartą girdėjau tokias sąvokas...). Reikia paimti taurę už kotelio ir išsukti ratu taip, kad vynas gerai „įsisiūbuotų“. Tuomet ją truputį paversti ir žiūrėti į spalvą, būtina, kad apačioje būtų kas nors balto – staltiesė, lėkštė ar panašiai. Jei vynas atrodo permatomas, vadinasi, jis gyvas (direktorius priėjo prie manęs ir paprašė pažiūrėjus į vyną visiems patvirtinti, kad mes tikrai gersim gyvą). Jei atrodo toks pat raudonas, deja, jis jau miręs... Tokiu atveju gavome patarimą susikviesti draugus ir pabaigti tą vyną, ilgiau nebelaikyti – jo kokybė nebėra gera.

O kaip neragavus nustatyti, ar vynas stiprus? Taurę vėl reikia taip pat išsukti, o paskui žiūrėti į likusias ant stiklo glicerinų linijas, kaip pavadino direktorius, „ašarėles“. Jei jos greitai nubėga, tai reiškia, kad vynas daug laipsnių neturi. Užtat jei „ašarėlės“ tirštos ir ilgokai laikosi, nuo tokio pasigersite greičiau ;)

Norint pajusti vyno kvapą, elgtis reikia kaip pirmais dviem atvejais, išsukti taurę. Labai įdomu yra tai, jog vynas gali kvepėti braškėmis, ananasais, pipirais, mediena... Priklausomai nuo vynuogių rūšies ir vyno laikymo salygų. Man labiausiai patiko „Rosado“, kuris kvepėjo šviežutėlėmis braškėmis.

Ragauti vyną reikia lėtai, kad jo patektų ant visų burnoje esančių skonio receptorių. Ir labai svarbu – taurę geriant reikia laikyti už kotelio, kitaip nekultūringa!
Direktorius buvo dosnus ir pavaišino tokiu kiekiu vyno, kad paskui į autobusą sulipome linksmi linksmi ;)