12 vynuogių už 2012-uosius
Bėga paskutinės senųjų metų valandos. Aš štai lakstau tai į Mercadoną (maisto), tai į kinų parduotuvę (šiąnakt noriu apsivilkti juodą suknelę ir prisiminiau, kad pėdkelnių neturiu!), paskui į virtuvę pradėti ruošti šventinę vakarienę...
Ispanijoje visi šeimose valgo tas šventines vakarienes, lygiai vidurnaktį sulig kiekvienu laikrodžio dūžiu suvalgo po vynuogę, o paskui išsiskirsto švęsti kas sau: jaunimas į diskotekas, senimas gal lieka namie, o gal traukia į kokius barus (ką veikia vyresni žmonės man čia niekas nepapasakojo).
Į svečius norėjo įsiprašyti vienas liekantis prancūzas, bet po to, kai trečiadienį tiek užsibuvo ir teko kone varu išvaryti (demonstratyviai žiūrėjau į laikrodį, kartojau, kaip jau vėlu; nurinkinėjau indus nuo stalo, net raktus pasiėmiau ir atsistojau prie durų žiovaudama ;D) nutariau, kad klaidos antrąkart nekartosiu :) Kalbant apie laiką iki vidurnakčio, nusprendžiau šiemet atšvęsti taip, kaip patinka man ir daugiau niekuo nesirūpinti.
Greitai sumąsčiau menu de Nochevieja („Senosios nakties meniu“): pasidaryti savo mėgstamą ryžių mišrainę, kuri, beje, turi visas Lietuvos vėliavos spalvas ;), iškepti kalmarą tešloje, išsivirti spurgų (desertas kaip tik mano atveju, kai neturiu orkaitės), gražiai supjaustyti dovanų gautą manchego sūrį, alyvuoges, na ir, žinoma, įsipilti vyno, kurį nusipirkau vynų ekskursijoje. Tokia lietuviška – ispaniška vakarienė :)
Apie pirmą valandą nakties su ispanais iš Šokių Akademijos važiuosime į Naujųjų metų diskoteką ten smagiai pasišokti. Į bilieto kainą įskaičiuoti užkandžiai ir keturi nealkoholiniai gėrimai arba 2 alkoholiniai. Ką pasirinkti? Kaip mano mėgstama grupė „Bavarija“ dainavo: „Ir kad užtektų mums sveikatos, išgerkime ne tik arbatos!“ (Sena miela dainelė: http://www.youtube.com/watch?v=GepyK2XZTDo ).
Rašau paskutinio šiemet savo įrašo eilutes. Metai buvo geri, tikrai įdomūs, tikrai turiningi, dosnūs ir manau, labai sustiprinę mano asmenybę. Bet niekada negalima sustoti ir visuomet reikia sakyti: kad ateinantys būtų dar geresni! Galvoju, smagu būtų susidaryti kokį sąrašiuką savo planų ir norų ateinantiems metams; vis pamąstau, bet taip niekada ir nesu to padariusi. Kaip paskui smalsu po 365 dienų tą lapelį išsitraukti, tarkim, iš kokio šampano butelio, ir pasidžiaugti/nustebti/šyptelti ar pasibraukti raudonai ir pažadėti sau tai įgyvendinti dar kitais metais.
Pažaiskim! Juk ateina Drakono, gyvūno iš pasakų, metai.
Komentarai
Rašyti komentarą