¡Hola, Dragón! arba Kaip aš sutikau naujus

Na va, beveik visa savaitė nuo Naujų praėjo. Jau kaip ir laikas būtų man pasipasakoti, kaip atšvenčiau, kaip pradėjau 2012-uosius.

Vakarienės metu pakėliau tostą už visus brangiausius Lietuvoje (jei būčiau kėlusi atskirai po vieną, Naujųjų diskotekos būčiau nebesulaukusi). Vynas, beje, pasirodė gana stiprus, toks, kad jo atsigėrus staigiai norėjosi kažko užvalgyti. Va tada supratau, kam puikiai tarnauja mūsų, lietuvių, taip nemėgstamos alyvuogės!  Šiaip aš prie jų skonio kaip ir pripratau, nėra jau tokios baisios kaip pirmą kartą.

Pavalgiau, tuomet po truputį pradėjau ruoštis ir puoštis diskotekai, pasveikinau porą Lietuvoje buvusių ir laiką prie Skype leidusių žmonių, kuriems Nauji metai jau buvo atėję, o man ir visai Ispanijai dar ne. Likus kokioms penkiolikai minučių iki Drakono atėjimo pas mus prisiminiau, kad reikia vykdyti duotus pažadus, o tiksliau, prisikalbėjimus bloge. Tad pasiėmiau popieriaus lapą ir labai greitai, neleisdama sau per daug galvoti, surašiau, ką noriu nuveikti 2012-aisiais; dabar tas lapas mano stalčiuje, būtinai parskris į Lietuvą, kur jį saugiai pasidėsiu ir artėjant 2013-iesiems pažiūrėsiu, kiek pliusiukų būsiu nusipelniusi, o gal kai kurie norai bus visai prapuolę.

Telefono laikrodžiui parodžius 00:00, suvalgiau 12 vynuogių. Sveiki, naujieji metai! ¡Hola, Dragón!

Apie antrą valandą ispanai atvažiavo pasiimti manęs ir Javier. Nuvažiavome į diskoteką, kuri buvo labai prabangi, panašiai kaip ana muy cool Granadoje. Jau šoko šventiškai pasipuošę žmonės, vyrai su kostiumais, kaklaraiščiais, moterys su suknelėmis, dauguma juodomis. Aš irgi vilkėjau juodą, todėl, kad elegantiška. Ir dar truputį todėl, kad prieš tai internete buvau skaičiusi, jog sutinkant šiuos naujuosius reikia rengtis juodai, kad metai būtų sėkmingi.

Ispanai buvo rezervavę mums staliuką, kur jau sėdėjo pora Akademijos žmonių. Vieni kitus pasveikinome su atėjusiais naujaisiais ir neilgai trukus jau sukomės šokių sūkuryje. Man labai patiko, kad buvo daug vietos, grojo mano mėgstamiausia Lotynų muzika ir galėjome parodyti, ko išmokę per pamokas: salsa, bachata, merengue, cha cha cha. Taip pat kartais grodavo tiesiog populiarią pop muziką, kai galėjo šokti visi, net ir nelankę jokių pamokų.

Kiek pašokę nusprendėme pradėti naudotis savo bilietu, tai yra, išgerti. Barmeno paprašiau „ko nors skanaus alkoholinio“, man padarė kokteilį su romu, cinamonu ir citrinos sultimis. Javier pasirinko du nealkoholinius gėrimus, vandenį ir sultis. Antrą kartą buvau dar drąsesnė ir barmenės paprašiau „ko nors stipraus“ (kablys). Į mane pažiūrėjo netikėdama, ką sakau, paskui pakvietė prieš tai buvusį barmeną. Jis man:

-Ar viskis tiks? (šypsena)

-Tiks.

Man dar parodė patį butelį, jei gerai pamenu, buvo užrašyti 45 laipsniai. Sumaišė tą viskį su apelsinų sultimis ir „kažkas stipraus“ buvo mano rankose.

Kai grįžau prie staliuko, Javier paklausė, kas tai per gėrimas. Išgirdęs visą istoriją susidomėjo, paklausė, ar nebijau gerti. „Aš lietuvė!“-pasakiau ir abu nusijuokėme.

Paskui dar mums davė šampano, vėl šokome, kalbėjomės. Vienas vyras iš mano šokių grupės liepė būtinai grįžti į Ispaniją: „Pabūk savo šalyje porą savaičių ir būtinai grįžk! Ispanija geriausia šalis!“

Apie 7 ryto visiems buvo paruoštos tradicinės churros con chocolate, spurgos su šokoladu. Kiekvienas gavome po dvi dideles spurgas ir puodelį šokolado, į kurį reikėjo jas mirkyti. Šis valgis yra tipiškas Ispanijai ir valgomas tokiomis pat aplinkybėmis, kaip Lietuvoje raugintų kopūstų sriuba (pagirioms).

Grįžau į butą prieš aštuonias, labai linksmai praleidusi pirmąją metų naktį. Štai ir kelios nuotraukos (gracias, Maxi):

O dabar ką – laikas pasiraitoti rankoves ir kibti į darbus, šturmuoti mokslo aukštumas... Visiems kuo dideliausios sėkmės šiuo stresiniu laikotarpiu. Kai bus sunku, prisiminkit mane, aš tai ispaniškai egzaminus laikyt turėsiu! ;)