Skanaus
Lietuvoje įprastų, o čia matyt nelabai, produktų paieškos tęsiasi. Pamenu, jog varškės ieškojau kokią savaitę. Taip ilgai todėl, kad pirmiausia nežinojau, kaip ispaniškai „varškė“ ir naiviai tikėjausi, kad ji bus kur nors prie pieno, sviesto ir jogurtų. Paskui žodyne susiradau reikiamą žodį, bet nuėjusi į parduotuvę jo tiesiog neprisiminiau, tad ir paklausti negalėjau. Vėliau nusprendžiau, kad reikia susitaikyti su tiesa, kad varškės čia tiesiog nėra. Bet galiausiai, radau ją tokiame mums visiškai neįprastame indelyje prie mėsos ir sūrių.
Grietinė taip pat buvo pasislėpusi, bet ją radau kiek lengviau. Kokia ji skysta! Kone pienas.
Kai sugalvojau pasigaminti „tinginį“, turėjau nusipirkti kakavos. Pasirodo, čia pilna tokių kakavų kaip „Nesquik“, „Colacao“, bet kakavos miltelių, tos paprastos paprasčiausios kakavos, buvo tik vieno pavadinimo ir kainavo labai brangiai (apie 4 eurus).
Dar yra visokiausių nematytų riešutų, nusiperku paragauti vis kitokių, su druska ar medumi.
Čia pigus alyvuogių aliejus, įprastai kainuoja apie 2 eurus (7 Lt), kai Lietuvoje akcijos metu apie 10 Lt. Visi ispanai sako, jog alyvuogių aliejaus su saulėgrąžų nepalyginsi, alyvuogių daug daug geresnis.
Žinoma, nuostabiausi vaisiai: melionai, ananasai, arbūzai, vynuogės (Maria buvo atsivežusi iš savo namų, pavaišino - labai saldžios)... Ispanija šioje srityje turi viską. Yra tradicija kasdien po pietų suvalgyti po vaisių, vadinamąjį desertą.
Tiesa ta, kad norint netapti mikrobangės auka, t.y.valgyti ką nors geriau nei pusgaminius, reikia daugiau pinigų, fantazijos, laiko ir noro. Laimė, šita keturių elementų kombinacija man dažnai susidėlioja, tad kasdien pasigaminu ką nors įdomesnio iš produktų, kuriuos gali pasiūlyti Ispanija. Štai mano vieno sekmadienio pietūs, įdarytos paprikos:
Įdaras visiškai toks pat, kaip balandėlių, tik va, kopūstą pakeičiau į papriką. Buvo tikras skanumėlis! :)
Komentarai
Rašyti komentarą