Karštakraujai ispanai arba „Ji mano!!!“

Dievinu šokių pamokas. Jų metu visiškai atsipalaiduoju, pabendrauju su žmonėmis ir, žinoma, išmokstu naujų žingsnelių.

Šią savaitę šokau net keturias dienas iš eilės, mat be įprastų dviejų savaitinių pamokų dar turėjome atidirbti už praeitą savaitę, kai mokytojai buvo išvykę į gastroles ir nebuvo užsiėmimų.

Salsos pamokos pradžioje pašokame po vieną įvairius žingsnelius, o po to sustojame į ratą ir pradedame Ruedą. Kas esate matę, kaip ji atrodo, neabejoju – likote sužavėti! (Tai va, kai grįšiu, norinčius galėsiu pamokyti ;) ) Pastovių porų čia nėra, nuolat keičiamės partneriais, išbandome figūras vis su kitais žmonėmis. Trečiadienį vidury pamokos barmenė atnešė visiems išgerti kažkokio alkoholinio gėrimo, žiūrėjau nustebusi, o Noe (mokytoja) man padavė taurę ir pasakė: „Čia Ispanija, geriam!“ Visi visi, didelis būrys žmonių susidaužėm ir turėjom išgerti iki dugno. Buvo skanu, kažkas saldaus. O paskui tęsėm pamoką.

Šiandien mokėmės dar naujų figūrų. Kiekviena su mintimi. Pavyzdžiui, „Tarrito“, kai vyras, kaip aiškino Noe, palieka esamą partnerę ir eina pas kitą, žodžiu, ragai. „Cubana“ panašiai, vyras lyg bando eiti pas kitą, bet esama partnerė jo nepaleidžia ir po sukinio jis turi grįžti. Arba „Tarro Hasta La Tuya“ – vyrai greitai apeina ratą ir grįžta pas merginą, su kuria šoko. Iš šios figūros linksmai prisijuokėm, nes vyrai dažnai susipainiodavo, pas kurią grįžti. Štai dėl manęs susiginčijo du vyrai, vienas sakė kitam: „Aš turėjau su ja šokti“, kitas: „Ne, ji mano! Ji visada mano!“. Vėliau prie manęs prišoko du iš karto, vėl puolė aiškintis, kuris iš kurio mane norėjo atimti. Užvirė tokios aistros, kad Noe turėjo daug ką raminti sakydama, kad no pasa nada („niekis“, taip išversčiau šią frazę). Ot tie ispanai! Su jais tikrai neliūdna :)