Skaitymai

Man labai patiko dar mokykloje per rusų kalbos pamoką perskaityta mintis apie tai, kaip reikia mokytis užsienio kalbos. Kalba – tai tvirtovė, ir ją reikia šturmuoti iš visų pusių. Tai yra, mokytis iš vadovėlių tos kalbos gramatiką, klausytis radijo ir televizijos laidų, žiūrėti filmus, rašyti, kalbėti, skaityti knygas.

Ispanų kalbos tvirtovei apsupti man betrūko tik pastarojo dalyko – knygų. Tad kai pagaliau padarė studento pažymėjimą, nuėjau į biblioteką paprašyti kokio nors leidinio, kuris padėtų lavinti kalbos žinias ir būtų įdomus. Bibliotekininkė buvo labai maloni, bet, deja, negalėjo nieko patarti, taip pat nerado ir jokios Paulo Coelho knygos (kas bent kažkiek domisi, žino, kad tai garsiojo „Alchemiko“ bei daugelio kitų populiarių visame pasaulyje knygų autorius).

Pasiūlė panaršyti katalogą internete. Ką gi, turėjau laiko, tai paieškojau. Rezultatas – jokios grožinės literatūros knygos (na gerai, visų grožinių, savaime aišku, nepatikrinau, tai būtų ir neįmanoma; bet ar ne keista, jei į paieškos langelį įvedus labai žymaus rašytojo pavardę gauni atsakymą: „Nerasta“?) Sugalvojau pažiūrėti, ką jie apskritai toje bibliotekoje turi. Ogi fizikos, chemijos, istorijos, politikos leidinius - žodžiu, viskas studijoms.

Tuomet radau kitą variantą – žurnalus. Vakar nusipirkau ispanišką Cosmopolitan, 306 puslapių už 1.80 euro. Smagus ir paprastas, beveik viską suprantu ir nereikia sulig kiekviena fraze griebtis žodyno. Šio mėnesio – t.y., jau išleistas gruodžio numeris, turinys – fiesta, fiesta, fiesta! Nežinau, kaip lietuviškasis variantas (juk Cosmopolitan leidžiamas ir Lietuvoje, ir daugelyje kitų šalių), gal tik ispaniškajame karaliauja tokia šventinė nuotaika.

Kalbant apie šventes, mano miestas joms jau po truputį gražinasi (Lietuva skuba labiau; Delfyje skaičiau, kad Vilniaus Gedimino prospektas papuoštas raudonomis žvaigždėmis). Vakar Mercadonoje mačiau iškabintas girliandas, tiesa, jos gana kuklios, nerėkia visam pasauliui, kad jau Kalėdos, nors likęs visas mėnuo. Kinų parduotuvės, kurių čia apstu, pasidabino jau lapkričio viduryje, deja, ta jų puošyba visiška beskonybė. Toks jausmas, kad į vitrinas sudėjo visiškai viską, ką turi kalėdiško – nesvarbu, kad netelpa, kad tenka sugrūsti, svarbiausia – kad gatve eidamas praeivis matytų. Ir užsuktų, susidomėjęs vienu ar kitu žaisliuku.

Pasigedote mano kelionių? Savaitgalį važiuoju į... GRANADĄ!!! Tai Ispanijos kelionė - žvaigždutė. Kam pavyks mane pasigauti Skype, papasakosiu, bet kokiu atveju, visi įspūdžiai įsitaisys ir čia ;) Saludos.