Valgiai ir gėrimai

Pirmas ispaniškas valgis, kurio paragavau čia, buvo tapas (ispaniškai tapar-„uždengti“). Tai yra užkandžiai prie gėrimų, patys įvairiausi. Papasakosiu, kaip jie atsirado: mat dar prieš išvykdama apie tapas skaičiau knygoje.

Ispanijoje vynas būdavo (o gal dar ir yra) laikomas vyno rūsiuose, vadinamuose bodegas. Tam, kad sužinotų, kiek dar reikia jį brandinti, vyndariai jo ragaudavo stiklinaitėse. Vyną labai mėgo ir musės, tad saugodami vyną nuo jų, žmonės uždengdavo stiklinaites riekele duonos. Laikui bėgant, „uždangalas“ tobulėjo: ant jo ėmė tepti alyvuogių aliejų, dėti žuvį, jūros gėrybes ir kita. Buvo skanu, pamažu tapų atsirado visuose baruose.

Man prie alaus atnešė dvi skirtingas tapas: gabalėlį baklažano ir skrebutį su žuvimi. Baklažanas buvo švelnaus skonio, užtat žuvis pasirodė tokia sūri, jog iškart čiupau alų, kad užsigerčiau.

Antras ispaniškas valgis, kuriuo mane pavaišino, buvo ispaniška tortilla. Tai kiaušinienė su bulvėmis, labai soti, net nebereikia duonos, kurią patiekia kartu. Visai patiko.

Trečią ispanišką valgį išbandysiu rytoj. Mercadonoje nusipirkau skardinę su užrašu „Cocido Madrileño“, grįžusi išsiverčiau: „Madrido troškinys“ (apskritai, galiu pasakyti, kad bent jau kol kas mano apsipirkimai primena kates maiše – nelabai suprantu, ką perku ;D). Tereikia pašildyti, na, pažiūrėsim, ko ten pritroškinta.

Mercadonos lentynose apstu jau paruoštų patiekalų skardinėse, stiklainiukuose. Gali susidaryti įspūdis, kad žmonės ne gamina, o tik šildo, šildo ir valgo... Pažiūrėkite:

Negaliu nepaminėti, kad man labai labai patiko duona, kurią nusipirkau - tikras skanėstas! Balta, su džiovintais pomidorais, juodosiomis alyvuogėmis, raudonėliais ir dar kažkuo (patingėjau išsiversti). Galiu valgyti vieną, visiškai be nieko. Niam niam.

Kalbant apie gėrimus („velnio lašus“ :) ), jie tikrai pigūs. Vynas kainuoja apie 1 eurą, jei norisi prabangesnio, yra ir po 3 ar 4 eurus. 

Vieną vakarą nusipirkau sidro Sidra La Asturiana už pusę euro norėdama sužinoti, ar yra koks skirtumas tarp ispaniško ir lietuviško. Manau, kad nesiskiria nei kainos, nei skonio prasme.

Tokie tad pirmieji pastebėjimai. Laikui bėgant, neabejotinai bus daugiau.

Štai rugsėjo 15-ą dieną, ketvirtadienį, organizuojamas visų miesto Erasmusų susirinkimas - pagaliau susipažinsime! Kaip ir priklauso mūsų statusui, parodysim vietiniams kaip reikia gerti ;D