Erasmus: Ispanija

Bėga paskutinės senųjų metų valandos. Aš štai lakstau tai į Mercadoną (maisto), tai į kinų parduotuvę (šiąnakt noriu apsivilkti juodą suknelę ir prisiminiau, kad pėdkelnių neturiu!), paskui į virtuvę pradėti ruošti šventinę vakarienę... Ispanijoje visi šeimose valgo tas šventines vakarienes, lygiai vidurnaktį sulig kiekvienu laikrodžio dūžiu suvalgo po vynuogę, o paskui išsiskirsto švęsti kas sau: jaunimas į diskotekas, senimas gal lieka namie, o gal traukia į kokius barus (ką veikia vyresni žmonės man čia niekas nepapasakojo). Į svečius norėjo įsiprašyti vienas liekantis prancūzas, bet po to, kai trečiadienį tiek užsibuvo ir teko kone varu išvaryti (demonstratyviai žiūrėjau į laikrodį, kartojau, kaip jau vėlu; nurinkinėjau indus nuo stalo, net raktus pasiėmiau ir atsistojau prie durų žiovaudama ;D) nutariau, kad klaidos antrąkart nekartosiu :) Kalbant apie laiką iki vidurnakčio, nusprendžiau šiemet atšvęsti taip, kaip patinka man ir daugiau niekuo nesirūpinti. Greitai sumąsčiau menu

Į Valenciją šeštadienį išvažiavau visai mažai miegojusi, kokias 3 valandas. O taip todėl, kad nuėjau į šokių praktiką, vykstančią penktadieniais po vidurnakčio. Pakeliui galvojau: aš beprotė! Žinau, kad ateinančią dieną anksti keltis, net nesu susidėjusi daiktų ir štai – į   fiestą ;) Kita vertus, hay que disfrutar, hay que aprovechar , t.y. reikia džiaugtis, reikia naudotis kiekviena pasitaikiusia proga. Žodžiu, smagiai pasišokom, atšventėme mokytojo Pedro gimtadienį su šampanu, saldainiais ir tortu. Jam padovanojo žalius marškinius ir liepė tuoj pat apsivilkti, tai gavosi kaip viliotinis, na, įsivaizduokite, juk jis šokėjas, mokėjo sukurti spektaklį :) 7 ryto atsikėliau visai be gyvybės, truputį padėjo tokie laiko patikrinti receptai kaip ledinis vanduo ir kava. Autobuso vairuotojo paklausiau, kiek laiko važiuosime, kad žinočiau, kiek galiu miegoti. Man atsakė, jog šešias valandas, tad galiu numigti gerą siestą . Autobuse žmonių nebuvo daug, įsitaisiau per dvi vietas ir nusitei

Miela širdžiai nuotrauka iš mano lietuviškų Kalėdų, įdedu tam, kad matytųsi eglutė ir blogas puošniai atrodytų :) Rytoj, jei pasiseks nusipirkti bilietą, vykstu į Valenciją praleisti švenčių su dėde ir jo šeima. Tad skubu jau šiandien visus visus savo mylimiausius Lietuvoje pasveikinti su Kalėdomis! Spalvotų, blizgančių bei snieguotų švenčių, dosnaus Kalėdų senelio ir smagaus laiko namuose! Man labai patiko dainelė Llego Navidad („Atėjo Kalėdos“), kur vyrukas dainuoja apie ypatingą Kalėdų metą, kai visi susėda prie didelio stalo, keičiasi dovanėlėmis bei apkabinimais; kai varpeliai skelbia šventę, kai sninga ir visi myli; kai vyrai atsiprašo, kai žvaigždės mus šildo, kai pasaulis juokiasi... (čia truputį išverčiau ;) ) Siūlau padainuoti, labai paprasta! http://www.youtube.com/watch?v=uCTXosppsmY&feature=player_embedded Feliz Navidad !!!

Šiandien buvo paskutinė diena, kai keikiau žadintuvą, skambantį  7:20 (laiku, kai dar taip norisi pamiegoti...). Nuėjau į paskutinę šiais metais paskaitą. Paskaita vadinosi „Įmonių informacijos sistemos“. Nusišypsojau perskaičiusi, ką galvojau apie ją rudenį (rašinėlis „ Akademinis gyvenimas “). Dabar suprantu, ką kalba dėstytojas, ir tai yra be galo įdomu. Jis mums atskleidė, kaip sukasi verslo pasaulis, kuriame pinigai skaičiuojami milijonais ir milijardais. Papasakojo daugybę istorijų, kurios patvirtina taisyklę: genialumas slypi paprastume, viena idėja, užgimusi kažkieno galvoje, gali pavirsti neįtikėtina sėkme ir pritraukti minią žmonių. Mes sužinojome, kokią jėgą turi informacija ir kur jos ieškoti, išmokome matyti ir vertinti viską iš verslininko, o ne vartotojo pusės. Vakar sužinojau, jog iš paskutiniojo programavimo egzamino darbo gavau dešimtuką. Niekada nebuvau pažymių vergė ir mokiausi ne dėl jų (tuo labiau dabar, kai Erasmus balai niekur nesiskaičiuoja;) ); užtat tas miela

Ispanija yra ne tik saulės, apelsinų, koridų, bet ir vyno šalis. Tad šiandien pakalbėkim apie vyną... Iki šiol buvau tokia vartotoja, kuriai visai nesvarbu, kiek metų vynas buvo brandintas, kokios vynuogės jam naudotos, iš ko pagamintas kamštis, ar jis kokybiškas... Svarbiausia – gera kaina ir skonis. Užtat penktadienio ekskursija į Florentino Perez  vynų rūsius gerokai praplėtė akiratį, priminė, kad vynas yra elitinis gėrimas, o jo gamyba, rinkimasis, degustavimas, skonių ir kvapų vertinimas  - tikras menas. Ekskursiją mums vedė pats vynų direktorius, papasakojo ir parodė, kur laikomas bei brandinamas vynas, kokie dedami kamščiai (pasirodo, tai labai labai svarbu; jei kamštis prastas, nukentės ir vyno kokybė), patarė nepirkti vynų, kurių kamščiai „apvyniojami‘ (nežinau, kaip kitaip pasakyti) plastiku, nes jie jau tikrai yra blogi. Taip pat atskleidė, jog Mercadonose (taigi, ir Maximose) gero vyno nenusipirksime, nes geri vynai turi būti laikomi pastovioje temperatūroje, o prekybos cen

Artėjant Kalėdoms nusprendžiau pasakyti tokį šokiruojantį dalyką, beveik kaip „Kalėdų senelio nėra“... Daug kam mandarinai asocijuojasi su Kalėdomis, ar Kalėdos su mandarinais. Rašau ir mintyse jau iškilo eglutės, papuoštos tais oranžiniais gražuoliukais vaizdas... Iš tikrųjų egzistuoja tokia mandarinų rūšis „Hernandin“, kurios mandarinus reikėtų įsivaizduoti tokius pat žalius, kaip ir eglutė. Nes tokie jie yra iš tikrųjų! Mandarinai yra žali! O į parduotuves juos atsiunčia jau palaikytus kamerose, kur vėsu, kur jų žievelė pakeičia spalvą į mums įprastą ryškiai oranžinę... Taip yra daroma tam, kad pirkėjas negalvotų, jog vaisius neprinokęs. Žodžiu vien tam, kad turėtų tą išvaizdą, kokios iš jo tikisi paprasti žmonės. Kambariokė Maria buvo atsivežusi tą „Hernandin“ mandariną iš namų, davė man paragauti (aš dar nelabai tikėjau, maniau, gal ten koks kitas vaisius, kurį jie vadina mandarina ...). Skonis toks pat, kaip ir kamerose pabuvojusių jo kolegų, kuriuos įprastai Lietuvoje valgome

 Žinau, kad studentams (taigi, ir man, Erasmus nėra jokia išimtis) dabar gana įtemptas metas. Paskutinių taškų sudėjimas prieš sausį laukiančią sesiją, paskutinės paskaitos ir atsiskaitymai. Kai kam jau ir egzaminai: štai vakar savo grupės chate perskaičiau apie šiandien turėjusį vykti Visual Basic‘o egzaminą. Tie aptarimai: kokie gali būti klausimai, kokie buvo praeitais metais, kur ieškoti medžiagos, pavyzdžių, ir taip toliau – žodžiu, tas studentiškas paskutinės nakties stresas ir bandymai prilaižyti, ko neprivalgei (taip sakydavo mano biologijos mokytoja)... Į viską pažvelgus iš šalies privertė šyptelti ir, ką čia slėpti, tipiškai lietuviškai pasidžiaugti, jog manęs tai neliečia ;) Kaip ten bebūtų ir koks didelis kalnas darbų prieš akis regėtųsi, noriu visiems priminti, kad menas pailsėti yra meno dirbti dalis :) (čia ne aš sugalvojau, o kažkoks, matyt, labai žymus tinginukas yra pasakęs) Miestų aikštėse žiebiasi Kalėdų eglutės, raudonais seneliukais puošiasi parduotuvių vitrino

Pirmadienį Inés nustebino pasakiusi, kad internete susipažino su vaikinu iš Ciudad Realio. Pasikvietė mane eiti kartu susitikti su tuo naujuoju pažįstamu ir jo draugu (žinoma, taip drąsiau). Kodėl gi ne? Įdomu, kas mūsų ten laukia ! Art ėjant prie susitikimo vietos ir pamačius ten berūkančius du „nykštukus“ (labai žemo ūgio ir neišvaizdžius), kilo mintys apsimesti, kad mes esame ne mes ir tiesiog praeiti pro šalį arba apsisukti iš karto ir grįžti iš kur atėjus. Dar sako išvaizda ne svarbiausia... Pirmam įspūdžiui susidaryti nėra kito kriterijaus. Paskui mums ėmė moti kitas vaikinas ir supratome, kad tai jis. Vienas, be jokio draugo (visi draugai kažkur išvykę). Nusprendėme užsukti į šalia esantį barą paplepėti, susipažinti. Galvojau nepradėti čia atpasakoti visų apkalbėtų temų, bet paskui, tai yra, dabar, persigalvojau ir apsisprendžiau paminėti keletą įdomesnių vietų. Juk mums, lietuviams, Ispanija ir ispanai yra tam tikra egzotika, tiesiog kitokie. Taigi, kelios Jesus (toks jo vard

Trečioji ir paskutinė pasakojimo apie Granadą dalis. Šį kartą – apie gatvės talentus, musulmonišką suvenyrų parduotuvėlių atmosferą bei apsišaukėles burtininkes. Ne naujiena, kad gausiai žmonių lankomose gatvėse pinigų sugalvoja pasirinkti elgetos. Prisipažinsiu, dažniausiai jiems centų neįmetu, turbūt todėl, kad esu prisiklausiusi daug istorijų, kaip jie už surinktas aukas perka alaus ar degtinės (priklausomai, kokia diena pasitaikė, cha cha). Ir pati pamenu (nors dar buvau maža) mūsų šeimai nutikusią istoriją, kai prie mūsų mašinos priėjo vyras su lentele, kurioje parašyta, kad yra nebylys, jam reikalingi dideli pinigai operacijai ir gal mes galėtume kiek nors duoti. Tėvai buvo gana nustebę, kiek nepasitikėjo ir nieko nedavė. Paskui paaiškėjo, kad gerai padarė. Mat išgirdome tą vargšą nebylį kuo sklandžiausiai kalbant su savo draugeliu (gal „kurčiuoju“? ;)). Tas nutikimas man taip įstrigo į atmintį, kad galbūt juo ir galiu paaiškinti, kodėl gatvėje elgetaujantiems pinigų neaukoj

Likimas iš manęs šaiposi ! Vos sp ėju čia ką nors parašyti, kitą dieną jau būna kitaip. Vakar papasakojau apie besmegenį parduotuvės vitrinoj, šiandien žiūriu – jo vietą užėmė šokoladinis ;) Matyt, „manąjį“ kas nors nupirko. Be to, beveik snigo – iš dangaus krito tokie kaip ledukai... O dabar apie vakarinę dalį Granadoje. Dar autobuse Erasmus studentų tinklo (ESN - „Erasmus student network“, organizacija, veikianti principu „studentai studentams“ ir padedanti mums studijų užsienyje metu, rengianti įvairias ekskursijas ir panašiai) vaikinai paklausė, kas norės eiti į diskoteką Granada 10 . Kad norėtų kuo daugiau žmonių, pasakė, kad ta diskoteka labai gera, labai prabangi. Ne visi autobuse suprato ispaniškai, tai vaikinukai bandė laimę angliškai, bet gavosi pusiau taip, pusiau taip: „ It is muy cool “. Žodį cool suprato visi, tai daugiau aiškinti nereikėjo. Įėjimas plius gėrimas kainavo 6 eurus, čia jau su Erasmus nuolaida. Švęsti pradėjome viešbutyje, kambaryje, kuriame gyveno patys p

Pirmiausia, tai save ir visus sveikinu su atėjusia žiema ! Neįtikėtina, kaip greitai ji atėjo. Iš tikrųjų, čia tai tik kalendoriuje: žinoma, šalta, šįryt net rūkas buvo, bet sniego nėra ir greičiausiai nebus... Man dėl to nė kiek neliūdna. Lietuvoje į tą sniegą esu atsižiūrėjusi iki soties, ir senius besmegenius stačiusi, ir gniūžtėm pasimėčiusi, ir užpustytus takus atkasinėjusi ;) Užtat kasdien pakeliui į universitetą mano akis džiugina toks linksmas senis besmegenis technikos parduotuvės vitrinoje. Rytais jis tiesiog šypsosi, o vakarais, kai jau būna sutemę, ant jo sninga ir tai taip romantiška!!! Po tokios įžangos Granada labai ne į temą , žinau... Bet juk blondinei galima! ;) Granada yra miestas visiems, pavargusiems nuo gyvenimo rutinos, didmiesčių triukšmo, darbų ir nuolatinio skubėjimo šiame civilizuotame pasaulyje. Čia gyva istorija, visai ne ta, kuri vadovėliuose, ne ta, kurią skaitai ir dėlioji mintyse pagal datas, o ta, kurią jauti tiesiog čia būdamas ir tarytum tapdamas jos