Erasmus: Ispanija

Toks jausmas, kad prieš tai buvusį rašinėlį perskaitėt visi, nes dabar mane užgriuvo klausimai: na, tai kaip tau ten sekėsi? Kada parašysi apie Granadą? Kada įdėsi nuotraukas?... ;) Saulėtoje Granadoje praleidau tris dienas, įspūdžių tiek daug, kad reikės sugalvoti, kaip viską surikiuoti ir nuo ko pradėti, tad – kantrybės prašau jau antrą kartą :) O nekantriausiems ir/ar nemėgstantiems skaityti, kelios nuotraukos jau dabar.  Algirdai, štai tavo dėmesiui tikrų tikriausi Granados apelsinai, dar nenuraškyti nuo medžio:) Mieste jau kabančios Kalėdų girliandos... Dideli, senovės laikus menantys pastatai... Fontanai centrinėje aikštėje... Dalis Granados pasididžiavimo - nuostabiosios Alhambros, pastatytos ir išpuoštos musulmonų rankomis...   Didinga miesto panorama... Alhambros sodai...   Daugybė namukų, vadinamų Carmen ...

Man labai patiko dar mokykloje per rusų kalbos pamoką perskaityta mintis apie tai, kaip reikia mokytis užsienio kalbos. Kalba – tai tvirtovė, ir ją reikia šturmuoti iš visų pusių. Tai yra, mokytis iš vadovėlių tos kalbos gramatiką, klausytis radijo ir televizijos laidų, žiūrėti filmus, rašyti, kalbėti, skaityti knygas. Ispanų kalbos tvirtovei apsupti man betrūko tik pastarojo dalyko – knygų. Tad kai pagaliau padarė studento pažymėjimą, nuėjau į biblioteką paprašyti kokio nors leidinio, kuris padėtų lavinti kalbos žinias ir būtų įdomus. Bibliotekininkė buvo labai maloni, bet, deja, negalėjo nieko patarti, taip pat nerado ir jokios Paulo Coelho knygos (kas bent kažkiek domisi, žino, kad tai garsiojo „Alchemiko“ bei daugelio kitų populiarių visame pasaulyje knygų autorius). Pasiūlė panaršyti katalogą internete. Ką gi, turėjau laiko, tai paieškojau. Rezultatas – jokios grožinės literatūros knygos (na gerai, visų grožinių, savaime aišku, nepatikrinau, tai būtų ir neįmanoma; bet ar ne keista

Pasiskolinau Laurio Reiniko dainos pavadinimą šiam rašinėliui ;), nes, mano nuomone, jis idealiai apibendrina mano pastarųjų dienų nuotykius. Ketvirtadienis buvo tikrai sunki diena. Reikėjo anksti keltis, klausytis neaiškiausiai iš visų ispaniškai kalbančio dėstytojo paskaitos (dvi savaites, kol jis buvo Kolumbijoje, galėjau pailsėti), po to spręsti matematikos uždavinius, apsiginti programavimo darbą ir dar paruošti prezentaciją kitai savaitei.  Būtent toji prezentacija atėmė daugiausia jėgų, žinoma, dėl didelės darbo apimties, bet ne tik: savo grupėje buvau vienintelė mergina, vienintelė lietuvė ir bene vienintelė, pasiryžusi viską daryti ir padaryti be jokių blaškymosi. Mano kolegos ispanai nebuvo nusiteikę rimtai dirbti, plepėjo apie visokias nesąmones, žvengė iš internetinių vaizdelių, tad... tapau viršininke ir čia. Uždraudžiau Viktorui naršyti internete, kitus įtikinau, kad esamais tempais nebaigsim iki nakties, ir kad tuomet vakarines fiestas visi gali pamiršti. Poveikis ak

Šiame tinklaraštyje jau kartą minėtas mano jaunesnysis kolega Viktoras kurį laiką vis kvietė į kiną, bet neturėjau laiko (sakysite, klasikinis atsikalbinėjimo būdas; bet nemeluoju, tikrai buvau užimta!). Skambino, rašė Facebooke, ten ir nuorodą su kino programa įdėjo, kad pasiskaityčiau. Ką gi, kai pagaliau mano grafikas kiek atsilaisvino, sutikau. Viktoro pasiūlymas buvo pažiūrėti Paranormal activity trečią dalį (pirmą, pamenu, žiūrėjom barake , juk taip, Mariau, Juste? ;) ). Tai siaubo filmas, kuris yra kiek netipinis tuo, kad visus pabaisas-baubus-vaiduoklius savo vaizdo kamera įamžina pats filmo herojus;  todėl, bent jau mano nuomone,  viskas atrodo tikroviškiau. Kas šio filmo dar nematėte, žadate žiūrėti ir jums nepatinka, kai kas nors iš anksto papasakoja, kas nutiks, siūlau praleisti keturias pastraipas. Aš tiesiog negaliu neišplepėti! Taigi, pagrindiniai veikėjai yra keturių asmenų šeima, du jauni tėvai ir dvi mažos jų dukrytės. Kaip ir pirmosiose dalyse, tėčiui labai patinka

Kaip rašė vienas žymus Ispanijos filosofas bei rašytojas José Ortega y Gasset: „Koridos istorija susieta su Ispanijos, nepažinus pirmosios, bus neįmanoma suprasti antrosios“. Būtent todėl noriu pradėti nuo „seniai seniai“... Yra daug koridos kilmės teorijų. Vieni sako, kad korida atsirado Romos imperijoje, kiti – kad senovės Egipte, dar kiti tiki, jog tai keltų palikimas. Antikos laikais visoje Viduržemio jūros zonoje gyvavo buliaus, kaip dieviško gyvūno, garbinimas. Vėliau, romėnų laikais, bulius jau nebelaikytas šventu. Tapo cirko dalimi. Pirmoji korida istorijoje įvyko 1128 metais karaliaus Alfonso VIII garbei jo vestuvių proga, o vadinamosios „šiuolaikinės“ koridos, t.y. tokios, kokios vyksta dabar, atsirado aštuonioliktame amžiuje, nuo devyniolikto tapo pelningu verslu ir masiniu spektakliu. Šiandien korida rengiama beveik visoje Ispanijoje (išskyrus Kataloniją, kur korida jau uždrausta įvairių judėjimų prieš gyvūnų žudymą dėka), Portugalijoje, Prancūzijos pietuose, taip pat Ekva

Šiandien švenčia gimtadienį vienas labai žavus ispanas Pablo, aktyvus šio blogo lankytojas nuo tada, kai sužinojo, jog rašau (nesvarbu, kad lietuviškai nemoka !). Kadangi pasakė, kad jam jokių materialių dovanų niekas nedovanotų, tai pamaniau, čia reikėtų jį nustebinti ir truputį paerzinti (nes teks pasinaudoti Google Translator, kuris kartais išverčia kurioziškai). Užteks jam vienos ispaniškos sveikinimo eilutės: Pablo, que seas feliz y que cumplas muchos mas jeje =) Besos ! Na, o toliau vėl kalbėsiu savo mėgstamiausia tema – apie save (kaip egoistiška ! ;D) Šiandien oficialiai baigėsi ispanų kalbos kursai, o čia, kaip žinote ar dar nežinote, visi mokslai baigiasi egzaminais. Porose turėjome parengti dešimties minučių trukmės prezentaciją bet kokia tema, taip pat atlikti gramatikos, rašymo užduotis. Mudvi su Inés kalbėjimui pasirinkome labai ispanišką temą – koridą, kuri tuo pačiu yra ir labai diskutuotina. Kai vieni koridą remia teigdami, jog tai yra tradicija bei menas, kiti ją sm

Pagaliau parašiau egzaminą, kainavusį man nemažai nervų ląstelių paskutinįjį vakarą, nes niekaip nesupratau, kaip veikia kompiuterinės programos, aproksimuojančios funkcijas (naudojantis jomis reikėjo išspręsti du uždavinius). Laimė, jog rytas protingesnis už vakarą ir atsibudus atėjo nušvitimas , spėjau viską pabaigti. Bet juk šis rašinėlis ne apie tai ;) jis apie Madridą, didingąjį, gražujį Madridą. Nuo Ciudad Real iki jo yra 56 minutės kelionės traukiniu. Primenu, kad traukiniai čia labai greiti, tie 205 kilometrai pasirodo besantys vieni juokai… Mūsų planas buvo Madride praleisti dvi dienas, tai yra, pernakvoti pas Inés „draugą“ muzikantą Angelį. Rašau kabutėse, nes nėra jis jau toks labai artimas draugas, jie susipažino Facebook‘e, atvykus į Ispaniją jis Inés padėjo tempti lagaminus, vėliau, kaip turbūt ir dauguma vyrų, bandė „kabinti“ (kaip man pasakojo, specialiai dėl jos kiekvieną savaitgalį atvažiuodavo į Madridą, stovėdavo po langais, skambindavo...), planas nepavyko, tai aps

Ilg ąjį savaitgalį su Inés praleidome itin šauniai: Ispanijos sostinėje Madride ! Mieste, kuris turi daug daugiau gyventoj ų nei visa Lietuvos valstybė ! Turiu jums tiek daug ką papasakoti. Tik papra šysiu truputį kantrybės , nes penktadien į laukia matematikos egzaminas ir jau metas jam ruoštis, liko tik pora naktų. O kad nenuobodžiautumėte belaukdami, štai kelios nuotraukos: