Erasmus: Ispanija

Ak, seniai reikėjo man pačiai pasigaminti populiariausią ispanišką patiekalą – Tortilla de patatas. Tam tereikia turėti vieną ar dvi bulves, porą kiaušinių, druskos ir aliejaus kepimui. Ir dar reikia mokėti gražiai apversti šį gėrį, kad iškepęs atrodytų kaip tortas. Ir šaunu turėti tokias kambariokes kaip manosios – visas gaminimo subtilybes man papasakojo ir buvo kartu virtuvėje, padėjo. Parašysiu ir jums, nes manau, kad tortilija labai lengvai galėtų tapti ir Lietuvos studentų (žinoma, ne tik) maistu. Pirmiausia nuskustas bulves reikia supjaustyti kubeliais ar plonais griežinėliais ir iškepti aliejuje. Svarbu paminėti, jog aliejaus turi būti daug, tiek, kad apsemtų bulves maždaug iki pusės. Tuomet nuvarvinus riebalus bulves sumaišyti su kiaušiniais truputį „pabadant“, kad šie ingredientai labiau susidraugautų ;) Įdėti žiupsnelį druskos ir viską grąžinti atgal į keptuvę, tik šįkart riebalų jau neturi būti tiek daug. Keptuvėje viską taip pat dar reikia kiek pamaišyti ir paskui jau leis

Žinokit, čia jau šalta. Sakau tai nepaisydama termometro skaičiukų, kurie sako, kad ryte yra apie +12 (o tai turbūt Lietuvoje būtų svajonių ruduo) ir ispanų, kurie vis primena, jog mano šalyje yra daug daug šalčiau ir kad aš prie vėsesnio oro turėčiau būti pripratusi. Stebiuosi, kaip kai kurie čia dar vaikšto su maikėmis . Aš prisirengiu, ką turiu šilčiausio ir vis tiek jaučiu, kaip šaltis persmelkia visą kūną ir ledėja rankos. Nusprendžiau: šį savaitgalį nusipirksiu pirštines! :) Visgi kai vienas pirmakursis, su kuriuo turiu bendrą paskaitą, pakvietė į Botelloną, nusprendžiau šio pasiūlymo neatsisakyti. Universiteto aplinkoje užmegzti naujų pažinčių sunku dėl kelių priežasčių: visi būna susitelkę ties paskaitomis, nelinkę daug kalbėti (informatikai...), jei ir kalba, tai daugiausia su savo grupiokais, su kuriais turi visas paskaitas. O manosios išsibarsčiusios, kiekvieną jų turiu su skirtingais žmonėmis. Be to, daugiau Erasmus studentų fakultete nesutikau (visai tikėtina, kad daugia

Dievinu šokių pamokas. Jų metu visiškai atsipalaiduoju, pabendrauju su žmonėmis ir, žinoma, išmokstu naujų žingsnelių. Šią savaitę šokau net keturias dienas iš eilės, mat be įprastų dviejų savaitinių pamokų dar turėjome atidirbti už praeitą savaitę, kai mokytojai buvo išvykę į gastroles ir nebuvo užsiėmimų. Salsos pamokos pradžioje pašokame po vieną įvairius žingsnelius, o po to sustojame į ratą ir pradedame Ruedą . Kas esate matę, kaip ji atrodo, neabejoju – likote sužavėti! (Tai va, kai grįšiu, norinčius galėsiu pamokyti ;) ) Pastovių porų čia nėra, nuolat keičiamės partneriais, išbandome figūras vis su kitais žmonėmis. Trečiadienį vidury pamokos barmenė atnešė visiems išgerti kažkokio alkoholinio gėrimo, žiūrėjau nustebusi, o Noe (mokytoja) man padavė taurę ir pasakė: „Čia Ispanija, geriam!“ Visi visi, didelis būrys žmonių susidaužėm ir turėjom išgerti iki dugno. Buvo skanu, kažkas saldaus. O paskui tęsėm pamoką. Šiandien mokėmės dar naujų figūrų. Kiekviena su mintimi. Pavyzdžiui,

Lietuvoje įprastų, o čia matyt nelabai, produktų paieškos tęsiasi. Pamenu, jog varškės ieškojau kokią savaitę. Taip ilgai todėl, kad pirmiausia nežinojau, kaip ispaniškai „varškė“ ir naiviai tikėjausi, kad ji bus kur nors prie pieno, sviesto ir jogurtų. Paskui žodyne susiradau reikiamą žodį, bet nuėjusi į parduotuvę jo tiesiog neprisiminiau, tad ir paklausti negalėjau. Vėliau nusprendžiau, kad reikia susitaikyti su tiesa, kad varškės čia tiesiog nėra. Bet galiausiai, radau ją tokiame mums visiškai neįprastame indelyje prie mėsos ir sūrių. Grietinė taip pat buvo pasislėpusi , bet ją radau kiek lengviau. Kokia ji skysta ! Kone pienas. Kai sugalvojau pasigaminti „tinginį“, turėjau nusipirkti kakavos. Pasirodo, čia pilna tokių kakavų kaip „Nesquik“, „Colacao“, bet kakavos miltelių, tos paprastos paprasčiausios kakavos, buvo tik vieno pavadinimo ir kainavo labai brangiai (apie 4 eurus). Dar yra visokiausių nematytų riešutų, nusiperku paragauti vis kitokių, su druska ar medumi. Čia pigus aly

Turb ūt mano kolegoms matematikams Lietuvoje smalsu, ar Rūta bent kiek mokosi, ar tik turistauja ir švenčia;) Tai, kad čia nereikia mokytis, yra mitas, mitas, mitas ! Jau dabar mano kalendorius nemenkai u žpildytas būsimų kontrolinių, testų, laboratorinių, prezentacijų datomis. Iki spalio 9-os reikia atlikti praktines užduotis, 17- ai dienai paruošti pristatymą anglų kalba apie Microsoft Word, lapkričio 4-ai i šspręsti lapą uždavinių ir pasiruošti sprendimui auditorijoje, ir taip toliau, ir panašiai. Susidariau įspūdį, kad darbas čia vyksta viso semestro metu. Jau turėjome dvi praktines užduotis iš Įmonių administravimo pagrindų dalyko. Reikėjo pasiskirstyti į grupes ir parengti žodinius pranešimus. Pirmą kartą turėjome „sukurti“ naują įmonę ir išanalizuoti penkiais aspektais (kokiais gal nesiplėsiu, juk čia ne paskaita), vakar davė užduotį palyginti dviejų jau egzistuojančių įmonių strategijas. Lietuviškai gal būtų ir nieko, bet ispaniškai su ispanais... Buvo tikrai sunku. Taip pat j

Vieną vakarą sugalvojau, jog metas kiek „pasikultūrinti“ ir aplankyti Don Kichoto muziejų. Muziejai čia visi nemokami, kodėl gi ne? Kad būtų linksmiau, į kompaniją pasikviečiau naują draugą Laurent (taip pat Erasmus studentą). Kai nuėjome, teko nusivilti – muziejus buvo uždarytas dėl vykdomų darbų. Laurent linksmai pasijuokė iš mano „tobulo“ suplanavimo. Ką daryti dabar? Nusprendėme tiesiog pasivaikščioti po miestą, geriau pažinti gatves ir galbūt pamatyti kažką įdomaus. Taip atradome labai gražią Santa Maria del Prado katedrą, kurios viduje buvo tokios kaip trys bažnytėlės ( 3 atskiri altoriai). Galima pasirinkti, kur melstis :) Šalia katedros buvo galima grožėtis Prado sodais, labai jaukia vieta, kur auga daugybė mažų ir didelių palmių bei rausvai žydi krūmai. Laurent pamatė, kad čia pat yra dailininko Manuel Lopez-Villasenor muziejus, nusprendėme, kad vietoj ano uždarytojo aplankysime šį. Įėjus mus užkalbino apsaugos darbuotojas, paklausė, iš kokių šalių esame. Iš storo popierių a